Manau, kad ištekėjau sėkmingai. Pradėjau lauktis vaikelio. Tačiau atsitiko nelaimė, vyras žuvo autoavarijoje ir aš likau be savo pragyvenimo šaltinio. Kadangi esu iš vaikų namų, neturėjau jokių giminių ir pagalbos nebuvo iš kur laukti. Bandžiau prašyti pašalpų, bet negavau, nes niekada nebuvau dirbusi. Pas mane kartais užeidavo viena kaimynė, kuri pažadėjo supažindinti su giminaitės drauge, kuri yra padėjusi ne vienai merginai gauti darbą užsienyje. Aš netikėjau, sakiau, kad būdama nėščia negaliu tikėtis gauti darbo užsienyje, tačiau kaimynė vis tiek sakė pabandys pasikalbėti. Ir kai iki gimdymo buvo likę apie pora mėnesių, kaimynė supažindino mane su ta „geradare“, Daina. Daina atidžiai mane išklausė ir pažadėjusi pasikalbėti su draugu, išėjo. Maniau, kad yra taip kaip sakiau anksčiau - kam tokia tuoj susilauksianti vaikelio darbuotoja reikalinga. Tačiau koks buvo džiaugsmas, kai po dviejų savaičių Daina sugrįžo ir pranešė, kad dar po savaitės turiu būti susiruošusi vykti į Vokietiją. Man stebintis Daina aiškino: „Ten geri žmonės tave palaikys ir paslaugys, o kai gims vaikelis galėsi jį atiduoti į darželį ( žinoma vokišką), o pati eisi dirbti valytoja . Uždirbusi pinigų atsiskaitysi už slaugymą ir tau dar liks su vaikeliu pragyvenimui.“ Aš maniau, kad pagaliau pavyks atsistoti ant kojų, tad sutartu laiku išvykau. Tik atvykus man kilo įtarimas, nes buvau apgyvendinta su prostitutėmis, tačiau po kelių dienų buvau nuvežta pas vieną seną turką, kur gyvenau iki gimdymo. Tik pagimdžiusi vėl buvau atvežta pas tą patį turką. Ten mane aplankė ta pati Daina ir pasakė, kad turiu atsisakyti vaikelio, nes vis tiek neturėsiu sąlygų jį auginti. Esą aš skolinga už maistą ir priežiūrą 20000 DM, o tokius pinigus Vokietijoje (nemokant kalbos ir be specialybės) galima uždirbti tik dirbant prostitute. Aš kategoriškai atsisakiau paklusti sutenerių sąlygoms, dėl to buvau suspardyta kojomis, man sutrankė galvą ir prievarta atėmė vaikelį. Puoliau į isteriją, tačiau man buvo pasakyta, kad nematysiu vaikelio tol, kol nesutiksiu su jų sąlygomis. Taigi dirbau viešnamyje ir visą laiką rezgiau pabėgimo planus. Man padėjo vienas gailestingas „klientas“, kurio padedama išbėgau į gatvę ir susistabdžiau pirmą pasitaikiusią policijos mašiną. Mane išvežė į ligoninę, o nurodytu adresu buvo iškviesta policija. Buvau pakviesta liudyti teisme, tačiau atsisakiau ir atgavusi vaiką grįžau į Lietuvą.
Patarimai: Nereikia nuleisti rankų ieškant pagalbą teikiančių organizacijų. Jei jums nepavyksta gauti paramos iš valstybinių institucijų, kreipkitės į nevyriausybines organizacijas - jos taip pat teikia nemokamą pagalbą žmonėms, susidūrusiems su sunkiomis situacijomis. Organizacijų telefonus galima gauti paskambinus informaciniais telefono numeriais.
Vaikų namų auklėtinės dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis, todėl aplinkiniams, ypač vaikų namų auklėtojams svarbu padėti savarankiško gyvenimo pradžioje.
Motinoms su vaikeliais, nukentėjusioms nuo prekeivių žmonėmis, pagalbą teikia Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko globos namai – čia galima gauti visą reikalingą pagalbą nuskriaustoms likimo mamoms su vaikais.
